- smėliuotas
- smėliúotas, -a adj. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, Mlk: A1885,52, L
1. smėlio prisivėlęs, pribiręs, smėliu apibiręs, apibarstytas: Uogos smėliúotos Slm. Kas tik eina į vidų, tas gauna su smėliuotu mazgoliu per galvą SI340. Duona grikši valgant – kaip smėliúota Ds.
2. Vrn žr. smėlingas: Smėliuota žemė Slk. Te smėliúoti laukai, te greičiau prinoksta Vlk. Dabar ji, užplaukusi ant smėliuoto kranto, jaučia žemę I.Simon. Keliai į jį smėliuoti, jog jais nei pėsčias prieisi, nei važiuotas prisikasi V.Krėv. Smėliuotas molis Vr.
◊ smėliúotomis kójomis sakoma apie žmogų, ką tik palaidojusį ką nors iš artimųjų: Smėliúotom kojom, ė jau ženijas Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.